Švieselė, sužibusi naktį

TAMSA REIKALINGA TAM, KAD MATYTUME ŠVIESĄ

Betė labai mėgo vakarus. Kodėl? Juk akivaizdu – vakarais nutinka kas nors netikėta ir net stebuklinga!  Štai kartą Betę aplankė meškutis Kosmo, kuris bijojo tamsos. Ak, kaip Betė panoro, kad Kosmo daugiau jos nebijotų. „Matai, – tarė jam mergaitė, – tamsa mums reikalinga tam... kad matytume šviesą.“

Ir tada juodu į nuostabią kelionę pakvietė pats Mėnulis. Vedini jo siųstos švieselės mergaitė ir meškutis žengė vis gilyn į girią. Ar bent numanote, kokie išbandymai jų laukė?

Drąsiai ženkite su jais. Taip išmoksite nebebijoti, sužinosite, kaip mažose širdelėse įsižiebia didelė draugystė, ir nejučia atsidursite... džiugių sapnų pasaulyje.